1 tema: Vietinių valdžios institucijų ES šalyse sėkmingai įgyvendintų TŠP moterų įtraukties strategijų pavyzdžiai

Migracija yra natūralus reiškinys, kuris istorijos bėgyje formavo mūsų pasaulį ir yra pagrindinė miestų augimo varomoji jėga. Šiuolaikiniame amžiuje migracija tapo ryškiai miestietiška, o už ją vis dažniau atsakingos miestų valdžios institucijos, kurios skatina miestus taikyti naujus ir mišrius valdymo metodus.

Miestai ir vietinės valdžios institucijos jau ilgą laiką atlieka pagrindinį vaidmenį priimant migrantus ir pabėgėlius. Taip pat bendradarbiaudamos su visuomeninėmis organizacijomis bei vyriausybėmis, jos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant  ir įgyvendinant žmogaus teises.

Migracijos reguliavimas visų pirma yra valstybės prerogatyva, o vietos prioritetai pirmiausia susiję su įtrauktimi, dalyvavimu ir socialine sanglauda. Per pastaruosius tris dešimtmečius ekonomiškai aktyvių migrančių moterų skaičius labai išaugo. Šiuo metu moterys sudaro apie 52 proc. darbingo amžiaus imigrantų Europos Sąjungoje.

Už integracijos politiką pirmiausia atsakingos valstybės narės. Vis dėlto ES ėmėsi įvairių priemonių, kad paskatintų ir paremtų nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat pilietinę visuomenę, aktyviai dalyvauti integracijos procese.

Vietos bendruomenės – tai vieta, kur vyksta integracija. Jos suteikia puikias galimybes migrantams ir vietos gyventojams bendrauti tiek dirbant, tiek mokantis ar auginant vaikus.

Tačiau vietinės bendruomenės taip pat susiduria su integracijos ir įtraukties iššūkiais. ES glaudžiai bendradarbiauja su vietinės ir regioninės valdžios institucijomis rengiant ir įgyvendinant integracijos politiką bei ją finansuojant.

Photo has been retrieved from: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:European_Union_main_map.svg

Bolonija yra puikus bendradarbiavimo su organizacijomis ir asmenimis siekiančiais socialinio poveikio, o ne piniginės naudos, pavyzdys. Be to, savivaldybė rūpinasi socialinės ekonomikos projektais. Bolonija finansavo programą „Salus”, pagal kurią buvo steigiamos naujos įmonės, besirūpinančios naujai atvykstančių asmenų priėmimu mieste. Pabėgėliai prisideda prie vietinės ekonomikos dalydamiesi savo įgūdžiais ir profesine patirtimi, o tai jiems suteikia galimybę įgyti savarankiškumo. Didelę dalį šios programos dalyvių sudaro moterys trečiųjų šalių pilietės.

Nuotrauk šaltinis: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Bologna_seen_from_Asinelli_tower.jpg

Šeimos susijungimo fenomenas Turino mieste pamažu subalansavo lyčių santykį, ir šiuo metu moterys migrantės sudaro pusę visos migrantų populiacijos. Nors savivaldybės vaidmuo migrantų įtraukties srityje nėra teisiškai apibrėžtas, jis minimas nacionalinėse ir regioninėse viešojo finansavimo strategijose. Taip pat savivaldybės įgaliojimai politikos srityje tiesiogiai susiję su migrantų įtrauktimi, pavyzdžiui, užimtumas ir profesinis mokymas. Turinas pristatė šiame mieste pradėtą iniciatyvą, skirtą migrantų, ypač moterų, poreikiams tenkinti; schema „Moterys kaimynystėje” padeda daug metų mieste gyvenančioms moterims migrantėms gauti paslaugas, kurias teikia tokios pačios moterys įsteigusios komercines įmones.

Nuotrauk šaltinis: https://www.flickr.com/photos/43547009@N00/43428240851

Pastaruosius 20 metų Utrechto miestas vykdė politiką lova, vonia ir duona, kuri skirta padėti pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusiems dokumentų neturintiems imigrantams. Jiems buvo siūlomas būstas, teisinės konsultacijos ir įvairios formos pagalba. 59 proc. šią paramą gavusių, dokumentų neturinčių, imigrantų buvo išduota leidimas gyventi šalyje, 14 proc. suteikta galimybė gauti prieglobstį prieglobsčio centre, o 19 proc. buvo išsiųsti atgal į savo kilmės šals. Tik 8 proc. dokumentų neturinčių migrantų pasiliko gyventi nelegaliai. Utrechtas pelnė 90 proc. pasiektos sėkmės įvertinimą.

Lyčių lygybė yra viena aktualiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje, todėl Utrechto miestas nusprendė neatsilikti ir parengė plataus masto planus, kaip priimti ir įtraukti pabėgėlius, daugiausia dėmesio skiriant moterims. Gyvenantys prieglobsčio centruose arba turintys leidimą gyventi šalyje gali rinktis iš anglų ar olandų kalbos, kompiuterinio raštingumo bei verslumo kursų. Buvo imtasi įvairių iniciatyvų, skirtų migrantėms moterims (nemažai jų yra trečiųjų šalių pilietės), įskaitant „Kaimynystės akademiją”, “Welkom in Utrecht” ir “1000 gėlių žiedų”.

Nuotrauk šaltinis: https://www.flickr.com/photos/time-to-look/20135606332

Amsterdame vykdyto projekto „K!X” metu moterys migrantės buvo mokomos specifinės darbo vietai kalbos ir konsultuojamos. Intensyvūs kalbos kursai yra skirti moterims pabėgėlėms, turinčioms leidimą legaliai dirbti šalyje. Į metus trunkančius kursus užsirašiusios moterys mokosi olandų kalbos ir kartu tobulina bendravimo, prisistatymo ir kitus įgūdžius.

Mokymus veda specialistai ir savanoriai, kurie kadaise patys buvo pabėgėliai Nyderlanduose, o verslo profesionalai padeda joms užmegzti profesinius ryšius. Moterys taip pat susitinka su darbdaviais, kad aptartų vietinės darbo rinkos niuansus.

Nors programa buvo sukurta moterims migrantėms, joje gali dalyvauti ir vyrai. Šios programos sėkmę įrodo tai, kad jos metodus perėmė ir kitos integracijos programos, pvz., šiuo metu įgyvendinama „K! X Spotlight“.

Nuotrauk šaltinis: https://www.flickr.com/photos/44534236@N00/5866586357

Miuncheno miestas siekdamas padėti migrantėms moterims įveikti kliūtis įsidarbinant, bendradarbiauja su Vokietijos tinklu „Integracija per kvalifikaciją“. Šis tinklas sprendžia diskriminacijos, grįžimo į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų ir darbo ne visą darbo dieną klausimus. Tinklas ne tik padeda užmegzti profesinius ryšius, bet ir sujungia migrantes su šeimai palankiomis įmonėmis. Per pastaruosius penkerius metus daugiau nei pusė asmenų, kuriems buvo teikiama mentorystė šio tinklo pagalba, buvo moterys, o beveik 80 proc. jų per šešis mėnesius susirado jų kvalifikaciją atitinkantį darbą.

Nuotrauk šaltinis: https://www.flickr.com/photos/43547009@N00/34429190061

Milane veikiantis CELAV (Darbo integracijos centras) padeda pažeidžiamiems asmenims, kurių daugumą sudaro pabėgėliai, susirasti darbą mieste. Centro darbuotojai puikiai supranta šios pažeidžiamos grupės individualius situacijos niuansus. Teikiama pagalba įvairi – nuo informacijos iki konsultacijų ir trijų mėnesių darbo stažuočių. Įmonės, priimančios moteris migrantes į darbą, labai įvairios – nuo NVO ir socialinių įmonių iki privačių bendrovių. Milano miestas atlieka reikšmingą darbą – nuo tinkamo darbo paieškos iki darbdavių konsultavimo dėl teisinių ir administracinių procedūrų ar visiško stažuotojų darbo stipendijų padengimo.

Nuotrauk šaltinis: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Milan_Cathedral_from_Piazza_del_Duomo.jpg

Berlyno mieste paramą teikia moterys moterims. Vykdant projektą „Tiltas” organizuojami renginiai moterims pabėgėlėms, kuriuose kitos moterys gali greitai ir aiškiai atsakyti į klausimus apie darbą Vokietijoje. Kadangi moterims dažnai tenka atlikti papildomus namų ruošos darbus, pavyzdžiui, prižiūrėti vaikus, o tai gali apsunkinti nuvykimą į šiuos renginius, jie buvo organizuojami netoli jų gyvenamosios vietos. Nuo Covid-19 pandemijos pradžios renginiai vyko internetu. Projekto metu taip pat teikiami mokymai moterims, norinčioms dirbti sveikatos priežiūros ar socialiniame sektoriuje. Projektas „Tiltas”, kurį finansuoja Europos socialinis fondas, nuo 2015 m. padėjo įsidarbinti daugiau kaip 3 000 pabėgėlių, iš kurių trečdalį sudarė moterys. Projektas ne tik teikia paramą pabėgėliams bet taip pat apmoko įdarbinimo agentūras bei užimtumo tarnybas kaip geriau padėti pabėgėliams įsidarbinti.

Nuotrauk šaltinis: https://www.flickr.com/photos/franganillo/49948258407

Ilgalaikiai bedarbiai gali susirinkti į Geteborgo „Perdirbimo namus” ir planuoti savo ateitį, užsiimdami veiklomis tvarumo tema. Jie mokosi sodininkystės, dviračių remonto, maisto gaminimo ir perdirbimo amato, o ergoterapeutai įvertina jų pažangą ir padeda nustatyti tolesnius žingsnius. Tai gali būti darbovietė, išsilavinimas ar tinkama medicininė priežiūra. Ši paslauga teikiama vietovėje, kurioje yra didelė migrantų koncentracija, ja gali naudotis tiek migrantai (daugiausia dėmesio skiriama dalyvėms moterims), tiek švedų kilmės asmenys. Geteborgo Socialinės ir gerovės departamento finansuojami ir prižiūrimi „Perdirbimo namai“ remiantis dalyvių skaičiumi neseniai pasiekė lyčių lygybę.

Nuotrauk šaltinis: https://www.flickr.com/photos/smemon/4487119660

Iniciatyva Limasolis: vienas miestas, visas pasaulis”, Kipre vykdoma nuo 2013 m. ir apima įvairias veiklas, kuriomis siekiama pagerinti trečiųjų šalių piliečių socialinę integraciją, sanglaudą ir socializaciją, taip pat užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir diskriminacijai. Tarp siūlomų veiklų – daugiakultūriniai, informuotumo didinimo ir sporto renginiai, taip pat bendradarbiaujant su mokyklomis teikiama socialinė parama, kai vaikams rengiamos patyriminės dirbtuvės, organizuojamos vaikų priežiūros paslaugos, kalbų ir pirmosios pagalbos kursai, seminarai apie „saugumą internete”, maisto gaminimo ir gastronomijos kursai bei pažintinės ekskursijos.

Iš visų mokymuose dalyvavusių asmenų, moterys sudarė 62 proc. Iniciatyva yra skirta įvairius leidimus gyventi šalyje turintiems trečiųjų šalių piliečiams (TŠP) įskaitant ekonominius imigrantus, kurie teisėtai gyvena ir dirba Kipre, Kipre gyvenantiems asmenims, turintiems pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą, asmenis, kurie kreipėsi dėl laikinosios apsaugos, prieglobsčio prašytojus ir asmenis, perkeltus iš kitos ES valstybės narės. Programa taip pat apima trečiųjų šalių piliečius, kurie siekia gauti leidimą legaliai gyventi šalyje.

Nuotrauk šaltinis: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Limassol_Promenade4.jpg

Quart de Poblet garsėja kaip migrantams atvira savivaldybė, kurioje gyvena 25 000  gyventojų, o iš jų 1502 sudaro užsieniečiai. Tai yra 6,07 % visų gyventojų, o didžioji jų dalis – marokiečiai. Miesto prioritetas migrantų integracija ir socialinė įtrauktis. Quart de Poblet sukūrė integracijos programą, kuria siekiama didinti migrantų įtrauktį. Šioje programoje dalyvauja moterys iš Alžyro, Brazilijos, Kinijos, Indijos, Maroko, Uzbekistano, Palestinos, Uzbekistano ir Rusijos.

Kalbos mokymasis: tikslas – ne tik išmokti naujos kalbos žodžių, bet ir visų kasdienio gyvenimo aspektų: asmeninio, sveikatos, švietimo, darbo ir kultūros. Siekdami šio tikslo, besimokantieji dalyvauja įvairiose veiklose, pavyzdžiui, skaitmeninio raštingumo seminaruose arba keliauja įvairiais maršrutais skirtais savivaldybės paveldui pažinti, be to, dalyvauja ir bendradarbiauja įvairiuose savivaldybės renginiuose. Tarpkultūrinis tarpininkavimas: šios paslaugos tikslas – padėti migrantų šeimoms integruotis į švietimo bendruomenę ir darbo rinką.

Nuotrauk šaltinis: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Quart_de_Poblet_-_Ayuntamiento_6.jpg

Atėnuose ACCMR pragyvenimo šaltinių ir ekonominio įgalinimo darbo komitetas, kurį šiuo metu sudaro 69 nariai (3 JT organizacijos, 10 tarptautinių NVO, 35 NVO, 12 savivaldybių, 2 ministerijos ir 2 migrantų ir pabėgėlių forumai), kas mėnesį renkasi aptarti klausimų, susijusių su migrantų ir pabėgėlių integracija į darbo rinką, koncentruojantis į darbo konsultacijas, gyvenimo aprašymus ir pokalbius dėl darbo, stažuotes ir apmokymus darbo vietoje, minkštųjų įgūdžių ugdymą ir socialinį verslą.

ACCMR pabėgėlių ir migrančių moterų, lyčių lygybės klausimų ir smurto prieš moteris darbo komitetas, kurį šiuo metu sudaro 53 nariai (4 JT organizacijos, 7 tarptautinės NVO, 27 vietos NVO, 3 ministerijos ir 1 migrantų ir pabėgėlių forumas), kas mėnesį renkasi aptarti klausimų, susijusių su moterų įgalinimu, įgūdžių lavinimu, moterų integracija į darbo rinką, priekabiavimo darbe prevencija ir pagalba smurto prieš moteris aukoms. Be to, komitetas plėtoja lyčių lygybę užtikrinančias veiklas ir bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, pavyzdžiui, policija, siekdamas padėti smurto prieš moteris aukoms.

Nuotrauk šaltinis: https://www.flickr.com/photos/juanillooo/17237758161

Šiuo metu rengiamame antrajame Vila Nova de Gajos savivaldybės migrantų integracijos plane (2020-2024 m.) numatyti tokie strateginiai tikslai: a) įmonių ir trečiųjų šalių piliečių imigrantų užimtumo ir verslumo įgūdžių skatinimas, b) priemonių, skirtų sėkmingai imigrantų integracijai į darbo rinką, kūrimas, c) paramos paslaugų imigrantams plėtra ir d) prevencija ir kova su imigrantų išnaudojimu įdarbinant ar darbe.

Nuotrauk šaltinis: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vila_Nova_de_Gaia-Ponte_Luis_1%C2%B0-20140910.jpg

Naujausiame Arganilo savivaldybės migrantų integracijos plane (2021 m.) numatyti bendrieji tikslai – skatinti migrantus aktyviai ieškoti darbo ir įtraukti juos į darbo rinką, taip pat organizuoti trečiųjų šalių piliečių mokymus ir integraciją į darbo rinką; skatinti verslumo projektus ir verslo idėjų įgyvendinimą, taip pat įvairovės ir kultūrinių ypatumų sklaidą kaip kultūrinės ir profesinės integracijos priemonę.

Nuotrauk šaltinis: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Arganil_-_Portugal_(28187862343).jpg

Klužas-Napoka – pirmasis Rumunijos miestas, pradėjęs rengti trečiųjų šalių piliečių integracijos strategiją. Pagrindinės strategijos sritys – darbo rinka ir švietimas.

Strategijos dalis – sukurtas vadovas, kuriame darbdaviams ir darbuotojams pateikiamos rekomendacijos dėl migrantų įdarbinimo proceso, kaip padėti migrantams geriau suprasti savo teises ir kaip Rumunijoje vyksta įsiliejimo į darbo rinką procesas.

Be šio vadovo, strategija siekiama sukurti internetinę platformą, kurioje migrantai galėtų susipažinti su integracijos klausimais nuo A iki Z. Joje bus kuriamas puslapis skirtas užimtumo ir verslumo sritims. Strategija bus pasiekiama plačiausiai vartojamomis kalbomis.

Nuotrauk šaltinis: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Cluj_Napoca_City_Hall.jpg